Uosis Galkevičius – geriausias jaunasis Lietuvos vertėjas

Uosis Galkevičius iš Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos, tapo geriausiu jaunuoju Lietuvos vertėju Europos Komisijos konkurse „Juvenus Translatores“ tarp 53 moksleivių atvykusių iš 11 šalies mokymo įstaigų.

Daugiau kaip 3000 šiame konkurse dalyvavusių moksleivių iš visų Europos Sąjungos šalių rinkosi 144 kalbų derinius. Mūsų šalies atstovai rinkosi vertimus iš anglų į lietuvių kalbą. Konkurso tikslas – skatinti jaunus žmones mokytis kalbų ir leisti septyniolikmečiams vidurinių mokyklų  moksleiviams paragauti vertėjo duonos. Jis vyksta vienu metu visose atrinktose mokyklose visoje ES. Nugalėtojai ir jų mokytojai bei vienas iš tėvų ar globėjų kviečiami dalyvauti iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Briuselyje, kuri šiemet įvyks balandžio 10 d.

Trumpas pokalbis su konkurso nugalėtoju Uosiu Galkevičiumi.

Koks jausmas užplūsta kai esi minimas geriausiu šalies vertėju?

Jausmas geras, kitokio net būti negali, tačiau ne visai sutikčiau su geriausio jaunojo vertėjo titulu, nes mokyklos, dalyvavusios „Juvenes Translatores“, buvo atrinktos burtų keliu, tad negaliu sakyti, kad esu geriausias Lietuvoje, nes galbūt už mane geresnis vertėjas tiesiog nedalyvavo konkurse dėl nekokios sėkmės.

Kaip atrodo vertėjo treniruotė, apšilimas prieš konkursą?

Tokių kaip ir treniruočių ar apšilimų nebuvo. Lapkričio mėnesį dalyvavau respublikiniame Lietuvos vertėjų konkurse, tai jam ruošdamasis išverčiau porą tekstų, o prieš „Juvenes Translatores“ spėjau „treniruodamasis“ išversti gal tik vieną tekstą. Net nepamenu, ar ir tą išverčiau.

Kaip pasiekti tokių rezultatų, kaip „prisijaukinti“ kalbą?

Sėkmė didžiai suvaidino atnešdama man šią pergalę, tačiau be tam tikro kalbų supratimo taip pat būčiau neabejotinai pražuvęs. Kad originaliai ir nenuobodžiai išverstum tekstą, reikia turėti platų žodyną, kuris įgyjamas skaitant daug knygų ir nemiegant per lietuvių kalbos pamokas. Kadangi teksto vertimas rašomas lietuvių kalba, daugiau dėmesio reikėtų skirti jai. Užsienio kalboje užtenka tiesiog pagauti esmę, bet pati teksto struktūra ir sakinių skambesys priklauso nuo kalbos, į kurią yra verčiamas tekstas.

Kokia atmosfera dalyvauti tarptautiniame konkurse ir kuo tai skiriasi nuo vietinių olimpiadų, konkursų?

Didelių atmosferos skirtumų visiškai nebuvo, susirinkome keletas mokinių iš mokyklos kabinete ir vertėme tekstą. Nebuvo jokios pompastikos, tiesiog susėdę tyliai dirbome. Ir tai, iš tikrųjų, net nebuvo tarptautinis konkursas (bent jau aš taip manau), nes varžiausi tik su Lietuvos mokiniais, ir tai dar ne visais.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.