O holy night

Žinot, buvo toks laiko tarpas, kai labai nemėgau Kalėdų. Visada sakiau tą pačią priežastį – Kalėdos sukomercėjo, prarado esmė, prarado savo dvasią. Žmonės, pametę galvas, vienas per kitą lipdami, perka dovanas, bando nustebinti vieni kitus. Gavę dovaną, kuri jiems nepatinka – apsimestinai šypsosi, nenuoširdžiai dėkoja. Bet gal ne kalėdos prarado dvasią, o mes? Kaip atgaivinti savyje tą dvasią?

1. Vis išgirstu – padėk sugalvoti, ką nupirkti tam ir tam dovanų. Dažniausiai atsakau – padaryk ką nors. Kam pirkti? Juk geriau turėti kažką, ką tau brangus žmogus padarė pats, kažką, ką po daug metų paėmęs į rankas ATSIMINSI nuo ko ta dovana ir suvirpės širdis bei nusišypsosi.

2. Būkit savimi. Per porą studijų mėnesių vis gaudavau pastabų – ne’post’ink to, ištrink tą, aną – honey, no. Tikrai neslėpsiu to, ką mėgstu, ko ne, ką veikiu ar koks

mano požiūris, kas man kelia juoką ir kas kelia pasipiktinimą. Kokia to prasmė, kai su kuo nors susitikus gyvai vistiek pasirodysi toks, koks esi? Aš neturiu ir nenoriu būti pavyzdžiu, – niekas neturi, ko, tai nėra nuoširdu. Būkit savimi.

3. Jau turbūt kokį penktą kartą rašau – skirkit laiko savo šeimai. Daugiau net neplėtosiu šito punkto.

4. Pamilkit save. Tik išmokę save gerbti ir mylėti – išmoksit tą daryti su kitais.

5. Šypsokitės. Geriausias nuginkluojantis ginklas – jūsų šypsena.

Man mandarinai niekada nepriminė Kalėdų. Nebuvau ta karta, kuri jų gaudavo tik per šias šventes. Mandarinai Kalėdas primena mano tėvams ir vyresniems. Imbieriniai sausainiai ir tas kvapas, užpildantis namus, yra tai, kas man primena Kalėdas. O buvimas su šeima man yra – Kalėdos.

Laiko dar yra – pieškit, lipdykit, klijuokit, megzkit, nerkit, gaminkit dovanas savo brangiausiems, bet nepamirškit, kad ne dovanos yra Kalėdų esmė, o susitaikymas, ramybė ir laikas su šeima.

O holy night :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.