Karjeros sėkmė per savanorišką veiklą

Baigęs mokyklą, neapsisprendęs, kur stoti, ar tiesiog savęs dar neatrandantis jaunuolis pagalvoja apie savanorystę. Išgirdus tokį pasiūlymą ne retam iškyla klausimas – kodėl turėtų savo brangų laiką skirti savanoriškai veiklai? Itin dažnai pabrėžiama dvasinė neatlygintos veiklos nauda, tačiau savanorystė naudinga ir profesine, ekonomine bei socialine prasme. Kokios gi tos naudos savanoriškoje veikloje kalbamės su karjeros sėkmę dėl savanorystės vertinančiu Olegu Beriozovu.

Kodėl nusprendei savanoriauti, kas įtakojo? Ko išmokai? 

Savanorystė, tai nėra tik veiklos forma arba turiningas laiko leidimas. Tai žymiai daugiau. Visada galvojau, kad kiekvienas žmogus turi tobulėti, gilinti savo žinias, įgūdžius, kompetencijas, kurių negauna kasdienėje savo veikloje – mokykloje, darbe, universitete. Todėl pagalvojau, jog savanorystė man gali suteikti savęs realizaciją ir tobulėjimą visomis prasmėmis. Kas keisčiausia, manęs niekas neskatino savanoriauti, pats domėjausi kas tai yra. Dabar drąsiai galiu teigti, tai buvo tinkamiausias sprendimas, kuris lydi mane iki šiol kiekvieną dieną. Būtent per savanorišką veiklą susipažinau su daugybe žmonių, išugdžiau savo charakterio savybes, galiu dalintis patirtimi su kitais jaunais žmonėmis.

Kokia pirmoji organizacija, kurioje savanoriavai? Kokios svarbiausios pareigos tau buvo patikėtos?

Pirmoji organizacija, kurioje savanoriavau – Lietuvos teisininkų draugija, po to kartu su kolegomis,  įkūriau kitą jaunimo organizaciją, o nuo 2016 m. perėjau į bendruomenių organizacijų veiklas. 2010 – 2013 m. buvau Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus pirmininko pavaduotoju.

Daugiau mano veiklų:

  • 2013 – 2014 m. Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus revizorius;
  • 2010 – 2013 m. projekto ,,Galimybių akademija“ vadovas;
  • 2012 – 2013 m. Petro Leono akademijos vadovas;
  • 2012 – 2014 m. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Kontrolės komisijos narys;
  • 2013 – 2014 m. Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos ,,Apskritas stalas“ revizijos komisijos pirmininkas;
  • 2012 – 2014 m. Pilietiško jaunimo sąjungos viceprezidentas;
  • 2012 – 2013 m. projekto ,,Pilietiškumo ambasadoriai“ vadovas;
  • 2014 – 2015 m. Pilietiško jaunimo sąjungos prezidentas;
  • 2014 – 2016 Kazimiero Simonavičiaus universiteto Studentų mokslinės draugijos ,,Kriterijus“ pirmininkės pavaduotojas;
  • 2014 – 2016 m. Šeškinės vietos bendruomenės tarybos narys;
  • 2014 m. iki dabar Šeškinės seniūnijos Musninkų seniūnaitijos seniūnaitis;
  • 2015 m. iki dabar Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus pirmininkas;
  • 2015 m. iki dabar teisinio švietimo ,,Petro Leono akademija“ vadovas;
  • 2015 m. iki 2016 m. Vilniaus miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos narys
  • 2016 m. iki dabar Šeškinės bendruomenių sąjungos pirmininkas;
  • 2015 m. iki 2016 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos visuomenės teisinio švietimo darbo grupės narys;

Kokią įtaką tavo gyvenime padarė savanorystė ir kokia jos prasmė, ką galėtum pasakyti galvojantiems apie savanorystę?

Manau, jog viskas priklauso nuo žmogaus. Vieniems savanorystė yra nesuprantamas dalykas, kita dalis žmonių klausia: kokia man iš to nauda. Jeigu tu pats nepasiimi tos naudos, niekas tau jos ir neatneš. Naudą reikia matuoti ne pinigais, o tobulėjimu, patirtimi, pažintimis, dvasiniu tobulėjimu, duoklės visuomenei atidavimu. Laikausi principu, jeigu nori gauti turi duoti. Savanorystei skirtos valandos suteikia karjeros perspektyvas, mokymosi galimybes, savo idėjų realizavimą. Visi turi būti pilietiškai aktyvus, savanorystė yra puiki platforma prisidėti prie valstybės politikos formavimo.

Esi dėstytojas, susitinki su jaunais žmonėmis, kokie tavo manymu, šiuolaikiniai jauni žmones ar sunku sudominti/paskatinti jaunimą įtraukti į veiklas?

Lietuvoje vis dar savanorystė nėra pakankamai išvystyta, kad žmonės suvoktų jos prasmę ir reikšmę, pridėtinę vertę. Jauni žmonės vis dar nenori neatlygintai kažką daryti. Todėl kai kuriems atrodo, jog tai laiko gaišinimas. Šiuolaikiniame pasaulyje jaunimas turėtų suprasti, jog gali pasiekti savo tikslų, karjeros pergalių tik per sunkų ir nuolatinį darbą ir savęs tobulinimą, jeigu tu neturi motyvacijos, gyvenimas tau nepadės eiti į priekį.

Esi įkūręs savo gyvenamosios aplinkos bendruomenę, tapai jos pirmininku, papasakok apie jos susikūrimo idėją ir kokie nuveikti darbai padaryti, kuriais galėtum pasidalinti.

Niekada gyvenime negalėjau pagalvoti, jog nevyriausybinė veikla pasisuks į šią sritį. O viskas atsitiko netikėtai, kai pamačiau jog Vilniaus Šeškinės mikrorajone mieguistai verda gyvenimas, gyventojai vengia renginių, kiti neturi laiko, skuba, lekia, o didžioji renginių konventracija senamiestyje, tad pagalvojau, jog atėjo laikas permainoms. Atėjau į Šeškinės seniūniją ir pasakiau, jog noriu veiklos. Buvau išrinktas seniūnaičiu, savo teritorijoje aktyviai domėjausi gyventojų problemomis.

Dar vėliau negalėjome vystyti rimtesnių projektų, kadangi neturėjome juridinio asmens statuso. 2016 m. pasiūliau, o bendruomenė palaikė, įkūrėme Šeškinės bendruomenių sąjungą, kuri apjungė visus kas yra Šeškinėje. Jau antrus metus aktyviai verda gyvenimas. Vyksta seminarai, paskaitos, renginiai, koncertai, tvarkoma aplinka Šeškinės mikrorajone. Gyventojai vis labiau įsitraukia į veiklas, mato kas esame, nebijo pasisakyti, tapo aktyvesni negu iki šiol.

Tad savanorystė – kelias į sėkmingą karjerą?

Savanorystė – tai gyvenimo būdas, gyvenimo sudedamoji dalis, kuria tu kvėpuoji kiekvieną dieną. Kiekvienas žmogus turi dalyvauti savanoriškoje veikloje tam, jog suprastų, kad tai yra viena iš visuomenės pilietinės saviraiškos formų. Manau, jog kuo toliau, tuo daugiau Lietuvos žmonių įsitrauks į šią turiningą veiklą, kuri sukuria pridėtinę vertę pačiam savanoriui, konkrečiai nevyriausybinei organizacijai ir pačiai valstybei. Tik visi kartu galime pakeisti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų sektorių padėtį ir užtikrinti savanorystės sklaidą savo valstybėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.