Gitanas Nausėda Lietuvos jaunimui linki nebijoti būti nesuprastiems

Pokalbis su ekonomistu ir kandidatu į Lietuvos Respublikos prezidento postą Gitanu Nausėda. Kalbėjome ne tik apie jaunimo politiką, bet ir kandidato jaunystę.

Pirmiausia, kaip vertinate dabartinę jaunimo politiką ir jaunimo aktyvumą? Turint omeny faktą, kad 2014 m. Europos Parlamento ir Prezidento rinkimuose dalyvavo tik 37 % jaunų žmonių, o 2016 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą – 37,8 %.

Už sausų skaičių visada siekiu įžvelgti tendencijas ir, šiuo atveju, jos mane džiugina. Jaunimas tampa vis labiau politiškai aktyvus. Be abejo, prie to prisideda socialiniai tinklai, suteikę daugiau galimybių bendrauti, rasti bendraminčių. Tačiau tai tikrai nėra vienintelė priežastis – tikiu, kad visuomenėje auga suvokimas, jog politika iš esmės turi būti orientuota į ateitį. Mes visi kartu turime kurti valstybę, kurioje gyvens tie, kuriems šiandien yra 16-a ar 20 metų. Valstybę, kurioje gyvens mūsų vaikai. Ir jei tie vaikai šiandien jau prisideda prie valstybės kūrimo, reiškia einame teisingu keliu.

Nereikia tikėtis, kad kažkas kažką padarys už tave. Jei nori pokyčių, nori kurti ateitį, turi tai daryti. Jaunas žmogus turi daugiau pozityvios energijos, dažnai out of box požiūrį ir tai yra labai svarbu. Neįsiklausyti į jauną žmogų tik todėl, kad jis turi mažiau metų ar patirties, yra klaida. Deja, politikai dažnai ją daro.

Be abejo, norėtųsi, kad į rinkimus ateitų daugiau jaunimo nei prieš penkerius ar trejus metus. Tikiu, kad ir ateis. Nes jų balsas svarbus ne tik renkant prezidentą, bet ir balsuojant referendume dėl pilietybės.

Ar pats būdamas jaunas buvote politiškai aktyvus? Kada buvo Jūsų pirmasis susidūrimas su politika?

Pirmasis susidūrimas su politika, kaip ir daugeliui mano kartos žmonių, buvo Sąjūdis. Su draugais tuo metu vaikščiojome į visus mitingus, Katedros aikštėje, Vingio parke. Atvažiuodavo iš Klaipėdos mano tėveliai ir eidavome kartu.

Tai buvo nuostabūs laikai. Pavasaris, kai tirpsta dešimtmečius buvęs sąstingis, viskas keičiasi. Tiesiog matai, kaip akyse vienijasi tauta, atsikuria valstybė ir pats dalyvauji tame. Mano kartai šiuo atveju labai pasisekė – mes viena koja patyrėme sovietinės santvarkos absurdą, bet taip pat galėjome prisidėti prie valstybės kūrimo. Daug vyresnių žmonių, deja, to nesulaukė.

Kokių priemonių, kaip prezidentas, imtumėtės jaunimo politikos srityje?

Viena svarbių problemų, kai kalbame apie jaunimo politiką, yra jaunų žmonių įtraukimas į valstybės valdymą. Manau, kad prezidentas galėtų ir turėtų tapti pavyzdžiu šiuo klausimu į savo komandą priimdamas daugiau jaunų žmonių. Mano štabe vidutinis amžius turbūt yra apie 25-27 metus, dauguma savanorių taip pat jauni žmonės, tad asmeniškai matau, kiek daug gali pozityvaus sukurti jų energija, žinios.

Antra ypač opi problema, manau, yra švietimas. Šiandien nemaža dalis žmogaus galimybių ir net tam tikra prasme jo likimas gali būti apspręstas to, kur gimei. Jei gimei Vilniuje, tėvai leido į geresnę mokyklą – tavo galimybės vienokios, jei gimei kaime, kur mokykla maža ir dar mažėja – galimybės kitokios. Taip būti neturėtų. Mes privalome išspręsti švietimo sistemos netolygumą ir užtikrinti pakankamą šveitimo kokybę, nesvarbu kuriame Lietuvos regione.

Tai būtų problemos, kurių sprendimo kaip prezidentas imčiausi pirmiausia.

Ar remiate tokias idėjas, kaip galimybė balsuoti nuo šešiolikos metų ir internetinio balsavimo projektą?

Remiu ir skatinu jaunimą kuo aktyviau dalyvauti valstybės gyvenime. Manau, kad kitą dešimtmetį 16-os metų sulaukę žmonės jau galės balsuoti savivaldos rinkimuose. Balsavimas internetu, tikiuosi, tobulėjant technologijoms ir identifikacijos priemonėms irgi bus ateityje neišvengiamai įteisintas, tačiau prieš tai privalome išspręsti visus saugumo klausimus. Per pastaruosius keletą metų pasaulyje matėme pačių įvairiausių metodų manipuoliuoti ir įtakoti rinkimų rezultatus ir turime suvokti, jog tai darantys asmenys bei už jų stovinčios valstybės turi beveik neribotus resursus vykdyti kenkėjiškai veiklai.

Pabaigai, ko palinkėtumėt Lietuvos jaunimui?

Energijos ir drąsos. Nebijokite klysti, nebijokite būti nesuprasti. Bandykite įvairias galimybes ir ieškokite savo kelio. Ir būtinai prisidėkite kurdami savo Lietuvą. Nes ji yra pirmiausia Jūsų – jaunų žmonių. Kalbu ne tik apie aktyvų dalyvavimą rinkimuose ar politiniame gyvenime. Savanorystė, pasiruošimas ginti savo valstybę, naujų verslų kūrimas, idėjų kėlimas ir įgyvendinimas – yra daugybė būdų kurti stipresnę, geresnę, teisingesnę, atviresnę Lietuvą. Ir kiekvienas jų vienodai svarbus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.