2017 lapkričio 21

Miesto istorija

alytus_piliakalnisSantakoje su Alytupiu stovėjo medinė Alytaus pilis, minima nuo 1377 m.

1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena.

Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 metais pastatyta cerkvė. Miestas priklausė Trakų vaivadijai.

XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1775 m. iš Trakų ir Merkinės į Alytų perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešniakrantis Alytus. 1795 metais miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815 – 1915 m.). Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu.

1915 metais, kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius. Antrojo pasaulinio karo metais Alytuje sušaudyta apie 60 tūkst. žydų.

1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. 1944 m. liepos 15 d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė Dainavos krašto apygardai.

Po karo miestas ėmė sparčiai augti, ypač po 1963 m. kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose medvilnės kombinatas, didelė šaldytuvų „Snaigė“ gamykla, eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. 1977 metais Alytui buvo suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės.

Istoriniai faktai:

Miesto vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje.

1384 m. Ant Alytaus piliakalnio stovėjusi medinė pilis minima pirmą kartą.
1387 m. Jogailos išduotoje privilegijoje Skirgailai, Alytus vadinamas miesteliu, minima Alytaus žemė, su jos centre esančia didžiojo kunigaikščio pilimi.
1581 m. birželio mėn. 15 d. Alytui buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Miestas gavo savivaldos teisę ir herbą – baltą rožę raudoname fone. Miestiečiams buvo nurodyta pasistatyti miesto rotušę, kurioje turėjo posėdžiauti savivaldos organas magistratas.

1589 m. įkurta Alytaus karališkojo stalo ekonomija, sudariusi palankesnes sąlygas miesto ūkinei raidai.
1931 m. Alytus tapo pripažintas pirmos eilės miestu, o 1932 m. – kurortu.
Mieste įsteigta gimnazija, kelios pradžios mokyklos, aukštesnioji miškininkų mokykla, žemesnioji žemės ūkio mokykla.
1939 m. pabaigoje mieste įkurdintas didžiausias Lietuvoje SSRS karinis dalinys.
Sovietinės Lietuvos valdžios sprendimu Alytus tapo pramonės centru. Per keletą dešimtmečių buvo pastatytos didelės pramonės įmonės.  Miestas sparčiai augo: daugėjo gyventojų, buvo statomi nauji mikrorajonai.
1977 m. Alytus tapo respublikinio pavaldumo miestu.
Po valstybingumo atkūrimo 1990 m. Alytaus miesto savivaldybės tarybai teko spręsti naujas problemas.
Pradėjus vykdyti ekonomines reformas, dauguma įmonių buvo privatizuotos.
1995 m. patvirtintas dabartinis Alytaus herbas.

Komentuoti

El. paštas nebus publikuojamas viešai


6 + 1 =


Free WordPress Themes - Download High-quality Templates