2017 rugsėjo 19, Antradienis

Miesto herbas

1581 m. birželio 15 d. Stepono Batoro duotoje privilegijoje rašoma, kad Alytui suteikiamos Magdeburgo teisės ir herbas: balta rožė raudoname lauke. Ši vienintelė privilegija su spalvotu herbo piešiniu neišliko.
Herbo piešinį galima nustatyti pagal 1614 m. ir 1631 m. dokumentuose rastus Alytaus miesto antspaudus. Jų centre pavaizduotas renesansinis skydas su penkialape heraldine rože. Skydą juosia lotyniška legenda *SIGILLVM*CIVITATIS*OLITHENSIS*…


Alytaus miesto herbinis antspaudas 1614 – 1631 m.


Alytaus miesto herbinis antspaudas 1792 m.

Po III Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. Alytus buvo padalintas. Dešinysis Nemuno krantas atiteko Rusijos imperijai, kairysis – Prūsijai. Kairiakrantis Alytus 1807 – 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, 1815 – 1915 m. autonomijos teisėmis į Rusijos imperiją įėjusiai Lenkijos Karalystei. Šios miesto dalies gyventojai išsaugojo 1740 m. privilegijos nuorašą, 1792 m. miesto spaudą ir gana aktyviai mėgino atgauti miesto savivaldą.

1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Alytus atgavo miesto teises, tačiau miesto herbas oficialiai nebuvo patvirtintas. Tarpukario metais buvo išpopuliarintas miesto herbas su trimis lelijomis. Šis nuopelnas priklauso dailininkams T. Daugirdui, B. Šaliamorui, kurie sukūrė herbą, grafiškai pavaizdavo spalvas. Jie pridėjo ir naują elementą – skydą papuošė penkialape karūna. Prie šio herbo išpopuliarinimo daug prisidėjo ir to meto spauda.


Dailininko B. Šaliamoro sukurtas atvirukas su Alytaus herbu.

Dailininkės V Skabeikienės 1994 m. sukurtas Alytaus herbas, pagal A. Tarabildos sukurto herbo pavyzdį

1995 m. dailininkas J. Galkus pagal senuosius miesto antspaudus atkūrė Alytaus miesto herbą: baltą rožę raudoname lauke. 1995 m. gruodžio 11 d. šį herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas.

  

Free WordPress Themes - Download High-quality Templates